Yfirlit yfir dóma um bann viš mismunun frį Mannréttindadómstól Evrópu og Evrópudómstólnum

Emilie Delcher, franskur starfsnemi sem starfar hjį skrifstofunni hefur sett saman yfirlit yfir helstu dóma sem falliš hafa ķ Evrópudómstólnum eša Mannréttindadómstól Evrópu žar sem mismunun hefur įtt sér staš.

Yfirlitiš mį lesa į ensku hér į pdf formi.

Yfirlitš į ķslensku į pdf-formi hér.

 

Evrópusambandiš og Evrópurįšiš hafa bęši žaš markmiš aš berjast gegn mismunun. Žau hafa skapaš mikiš regluverk, sem hefur mótast af dómstólum žeirra, Evrópudómstólnum og (ED) Mannréttindadómstól Evrópu (MDE).  Regluverkiš hefur žróast mikiš į bįšum žessum vettvöngum en eru aš mörgu leyti sambęrilegt. Ennfremur mį nefna aš öll 27 rķki Evrópusambandsins eru ašilar aš Mannréttindasįttmįla Evrópu (MSE) įsamt 20 öšrum rķkjum og eftir samžykkt Lissabon sįttmįlans er ašild Evrópusambandsins sjįlfs aš MSE į dagskrį.

ESB hefur samžykkt vķtt sviš reglna sem aš allar miša aš žvķ aš koma ķ veg fyrir mismunun. Ķ 13. gr. sįttmįlans um starfshętti Evrópusambandsins (SUSE) felst heimild til handa stofnunum ESB „aš grķpa til višeigandi rįšstafana til aš berjast gegn mismunun vegna kyns, kynžįttar eša etnis, trśar eša lķfsskošana, fötlunar, aldurs eša kynhneigšar“. Žannig hafa Evrópusambandiš og Evrópurįšiš samžykkt nokkrar tilskipanir til žess aš innleiša meginregluna um jafna mešferš meš banni viš mismunun vegna kyns, (Tilskipun um kynjajafnrétti nr. 2006/54/EC og tilskipun (um aš hrinda ķ framkvęmd reglunni um jafnan ašgang kvenna og karla aš félagslegu öryggi) nr. 79/7/EES frį 19. desember 1978), kynžįttar (Kynžįttatilskipunin nr. 2000/43/EC) eša aldurs, fötlunar, trśar eša lķfsskošana og kynhneigšar (vinnustašatilskipunin nr. 2000/78/EC).

Žessar tilskipanir gilda ašeins innan ramma löggjafar ESB og žeirra mįlefna sem aš hśn nęr til. Vinnustašatilskipunin gildir ašeins um mįl er snerta atvinnu og vinnuašstęšur, į mešan kynjatilskipunin gildir um ašgang aš félagslegri ašstoš.  Kynžįttatilskipunin gildir svo um ašgang aš vörum og žjónustu įsamt ašgangi aš hśsnęši.

Žrįtt fyrir aš ESB hafi skapaš tęmandi lista yfir mismununar įstęšur hefur MDE hvorki śtilokaš kröfur settar fram um mismunun į grundvelli sem ekki kemur fram ķ lögum og reglum né hefur hann takmarkaš ašgang aš réttinum viš įkvešin sviš s.s. atvinnu eša ašgengi aš félagslegri žjónustu. Hinsvegar gildir 14. gr. MSE ašeins um bann viš mismunun į öšrum réttindum sem aš samningurinn tryggir. Įkvęšiš er svohljóšandi „ Réttindi žau og frelsi, sem lżst er ķ samningi žessum, skulu tryggš įn nokkurs manngreinarįlits, svo sem vegna kynferšis, kynžįttar, litarhįttar, tungu, trśarbragša, stjórnmįla- eša annarra skošana, žjóšernis eša žjóšfélagsstöšu, tengsla viš žjóšernisminnihluta, eigna, uppruna eša annarrar stöšu.“. Af žeim sökum er gildissviš jafnręšisreglu samningsins takmarkaš.

Įkvęši 1. gr. 12. višauka viš MSE, samžykkt 4. nóvember 2000 var sett til aš bęta śr žessum veikleika. Įkvęšiš leggur almennt bann viš mismunun til aš njóta réttinda, jafnvel skv. landslögum. Hinsvegar hefur žessi višauki ekki veriš samžykktur af öllum ašildarrķkjum og gildir žvķ ašeins um žau rķki sem hafa samžykkt hann.[1]

Allt žetta regluverk hefur veriš skżrt frekar af dómstólunum tveim, og žannig hafa žeir gefiš frekari vķsbendingar um žaš hvort aš um mismunun hafi veriš aš ręša eša ekki ķ hverju mįli. Fyrst af öllu śrskurša dómarar um žaš hvort aš til stašar sé ólögleg mismunun įšur en žeir skoša hvort aš hęgt sé aš réttlęta hana. Hér į eftir verša gefin dęmi um śrlausnir dómstólanna viš hverja mismununarįstęšu.

  

1.       Mismun samkvęmt śrlausnum dómstólanna.

a.       Mismunandi mešferš

Žaš aš mįl fįi mismunandi mešferš getur veriš vegna beinnar mismununar;  s.s. žegar tveir einstaklingar eša hópur fólk ķ sömu ašstęšum fęr sętir mismunandi mešferš.

Mismunun getur lķka veriš óbein. Ķ mįli MDE Thlimmenos gegn Grikklandi[2] višurkenndi dómstóllinn aš žaš getur veriš mismunun ef aš um er aš ręša tvo einstaklinga sem fį sömu mešferš en ašstęšur žeirra eru mismunandi aš miklu eša öllu leyti. Til dęmis ķ mįli D.H. og fleiri gegn Tékklandi[3] hafši rķkiš gerst sekt um mismunun meš žvķ aš laga ekki próf, sem įtti aš kanna kunnįttu nemenda, aš Róma börnum svo betur vęri hęgt aš įkvarša ķ hvers konar skóla ętti aš senda börnin. Stjórnvöld höfšu mišaš prófiš viš hinn venjulega tékkneska borgara en ekki tekiš miš af sérkennum Róma fólksins sem leiddi til žess aš žaš voru meiri lķkur til žess aš žau myndu falla į prófinu.

Tilskipanir ESB nį einnig til óbeinnar mismununar, sem felur ķ sér hlutlausa reglu sem gildir įn ašgreiningar til fólks ķ mismunandi ašstęšum.

 

b.      Samanburšartilvik(frįviksmįl) – (e. comparator)

Til aš koma auga į mismunun, bęši beina og óbeina, er naušsynlegt aš gera samanburš til žess aš meta hvort aš einstaklingur eša hópur fólks ķ svipušum ašstęšum hafa oršiš fyrir sömu neikvęšu įhrifunum.

MDE sagši ķ mįli Belgķsks lögmanns ( avocat), sem aš žurfti aš taka aš sér aš vera verjandi fyrir frumbyggja  įn žess aš eiga vona į greišslu fyrir žaš. Dómstóllinn sagi aš žaš gilti ekki žaš sama um lögmenn og fólk ķ öšrum sérgreinum lķkt og heilbrigšisstarfsfólk og dżralękna sem aš žurftu ekki aš veita frumbyggjum frķa žjónustu vegna žess aš ašrar reglur giltu um heimildir til žess aš vinna viš fagiš og vegna annars ešlis starfseminnar. [4]

Ķ mįli Johnston og ašrir gegn Ķrlandi[5] kvartaši Ķrskur mašur  yfir žvķ aš hann gęti ekki fengiš lögskilnaš į Ķrlandi žar sem aš skilnašur vęri bannašur žar, į mešan Ķrar sem aš byggju ķ öšrum löndum fengu stašfestingu į lögskilnaši sem žeir hefšu fengiš erlendis. MDE sagši aš žessar ašstęšur vęru ekki sambęrilega og žvķ vęri bann viš skilnaši ekki mismunun.

Ķ mįli Maustaquim gegn Belgķu[6] skošaši dómstóllin hvort aš Marokkó bśi sem hafši veriš vķsaš śr landi eftir aš hafa gerst brotlegur viš refsilög vęri ekki ķ sömu stöšu og Belgi sem ekki vęri heimilt aš brottvķsa vegna žess aš skv. MSE geta lönd ekki brottvķsaš žeirra eigin rķkisborgurum. Dómstóllinn sagši hann hins vegar ķ sömu stöšu og ašrir ESB borgarar en taldi žó ólķka mešfer réttlętanlega žar sem aš brottvķsunin var lögmęt og innan marka og framkvęmd ķ almannažįgu.

Ķ mįli Richards gegn rįšuneyti atvinnu og lķfeyris ķ Bretlandi[7] hafši transkona krafist lķfeyris sķns frį 60 įra aldri lķkt og er heimilt fyrir konur ķ Bretlandi. Rķkiš neitaši umsókn hennar um lķfeyrinn. Hśn taldi sér vera mismunaš en rķkiš taldi hana karl en ekki konu. Evrópudómstóllinn sagši hana hafa oršiš fyrir mismunun og aš rķkiš hefši įtt aš telja hana sem konu žar sem aš kynleišrétting er heimil ķ Bretlandi.

 

c.       Réttlęting

Bęši Evrópusambandiš og MSE heimila réttlętingu į mismunun.

MSE heimilar varnir byggšar į almennri réttlętingu, bęši vegna beinnar og óbeinnar mismununar. Dómaframkvęmd MDE hefur byggt upp įkvešin višmiš fyrir slķka réttlętingu, til žess aš vera réttlętanlega veršur mismunandi mešferš aš vera byggš į hlutlęgum og sanngjörnum grunni, stefna aš lögmętu marki sem og aš uppfylla mešalhófsregluna[8]. MDE greinir į milli tilvika žar sem aš ašildarrķkjum er gefiš svigrśm eša mįla sem aš žarfnast nįnari skošunar.

Ķ sumum mįlum veitir dómstóllinn ašildarrķkjum mikiš svigrśm varšandi beitingu 14. gr. MSE. Ķ mįli Rasmussen gegn Danmörku[9] taldi MDE aš ašildarrķkjunum vęri heimilt aš veita móšur lengri tķma til žess aš mótmęla fašerni barns hennar en ętlušum föšur žess. Dómstóllin sagši aš umfang svigrśmsins byggist į ašstęšum, mįlsįstęšum og sameiginlegum grundvelli laga ašildarrķkjanna. Ef aš slķkur grundvöllur vęri ekki til stašar nytu ašildarrķkin vķštękara svigrśms.

Kęruefniš skiptir miklu mįli ķ samvandi viš žaš hvort ašildarrķkjunum er eftirlįtiš svigrśm til žess aš réttlęta mismunandi mešferš. Sumar mismununarįstęšur er erfišara aš réttlęta en ašrar einungis vegna ešli žeirra. Ķ slķkum mįlum er bara tekiš tillit til mjög „veigamikilla įstęšna“. Į žetta viš um mismunun vegna kyns. Ķ žrem sagši MDE aš vernd vinnumarkašarins vęri ekki réttlęting į žvķ aš setja strangari innflytjendalög fyrir konur en karla.[10] Einnig er mismunun vegna trśarbragša ekki įsęttanleg skv. dómi MDE ķ mįli Hoffmann gegn Austurrķki[11]  eša žarf a.m.k. aš skoša mjög gaumgęfilega sbr. dómur MDE ķ mįli Thlimmenos gegn Grikklandi.[12] Mismunun vegna kynhneigšar žarf ennfremur aš žola nįkvęma skošun, sbr. S.L.V. gegn Austurrķki[13], en aš neita samkynhneigšum um aš ęttleiša barn getur veriš réttlętanlegt vegna hagsmuna barnsins[14]. Mismunun vegna žjóšernis er einnig litiš gagnrżnum augum nema žegar kemur aš inngöngu og brottvķsun śtlendinga sbr. Moustaquim gegn Belgķu.[15] Aš lokum žurfa aš vera veigamiklar įstęšur aš baki mismununar į grundvelli kynžįttar aš mati MDE ķ mįli Kżpur gegn Tyrklandi[16].

ESB heimilar ašeins almennar réttlętingarįstęšur žegar um er aš ręša óbeina mismunun ef aš mismununin hefur lögmętt markmiš og er naušsynleg og réttlętanleg (hęfileg). Sérstakar réttlętingarįstęšur geta įtt viš ķ mįlum er varša beina mismunun, tilskipanir ESB heimila „raunveruleg og įkvešin skilyrši til atvinnu. Samkvęmt atvinnumįlatilskipuninni (200/78/EB) er heimilt fyrir trśfélög aš setja įkvešin skilyrši į starfsmenn sķna er lśta aš trś žeirra, einnig er heimild ķ tilskipuninni aš stefnur ķ atvinnumįlun heimili mismunun į grundvelli aldurs ef slķkar rįšstafanir eru naušsynlegar og mešalhófs er gętt.

Mį nefna sem dęmi aš ķ Framkvęmdastjórn Evrópubandalaganna gegn Frakklandi sagši Evrópudómstóllinn aš ķ vissum tilvikum vęri réttlętanlegt aš halda vissum stöšum ķ karlafangelsum fyrir karla og öfugt, ef aš kyn starfsmannsins er rįšandi breyta ķ sambandi viš ešli eša samhengi starfsins. Slķkt žarf žó aš ašlagast samfélagsžróun og vera nógu gagnsętt til aš Framkvęmdastjórnin geti haft eftirlit meš žvķ. Ķ žessu mįli hafši Frakkland brotiš gegn seinna skilyršinu meš žvķ aš takmarka eftirlit framkvęmdastjórnarinnar į žvķ hvort aš mismunun vęri naušsynlegt og hvort gętt vęri mešalhófs. [17]

Ķ dómi Evrópudómstólsins Mahlburg gegn Mecklenburg-Vorpommern[18] sótti žungašur hjśkrunarfręšingur meš tķmabundna rįšningu um fastrįšningu sem skuršhjśkrunarfręšingur. Ķ žżskum lögum var bann viš žvķ aš rįša žungašar konur į skuršstofur vegna sżkingarhęttu. Vegna žessa banns neitaši spķtalinn aš rįša hana sem skuršhjśkrunarfręšing. ED sagši aš žetta vęri mismunun žvķ aš žrįtt fyrir aš lögin sem banni žetta séu réttlętanleg žį var žungun hennar ašeins tķmabundin į mešan rįšningin vęri ótķmabundin.

 

2.       Mismununarįstęšur.

Hér į eftir verša gefin dęmi um hverja mismununarįstęšu fyrir sig til aš sżna frekar hvernig mismunun į grundvelli kyns, aldur eša kynžįttar getur veriš réttlętanleg.

a.       Aldur

Mismunun į grundvelli aldurs er ekki tengt neinum réttindum sem aš er aš finna ķ MSE en aldur getur hins vegar spilaš inn ķ önnur réttindi. Ekki er minnst sérstaklega į aldur ķ 14. gr. sįttmįlans hins vegar er ekki um aš ręša tęmandi upptalningu og getur aldur falist ķ oršunum „..eša annarrar stöšu“. Į žeim grundvelli hefur MDE fjallaš um nokkur mįl žar sem aš mismunaš hefur veriš vegna aldurs. Žar į mešal mįl žar sem aš 10 įra dreng sem sakfelldur var fyrir morš neitaš um sanngjörn réttarhöld vegna aldurs. Žar sem aš réttaš var yfir honum sem fulloršnum gat hann ekki boriš fyrir sig įstęšur byggšar į aldri og žroska, V gegn Bretlandi.[19] Ašildarrķkjum er gefiš nokkuš svigrśm vegna mismununar į grundvelli aldurs og hafa žvķ nokkuš lausan taum varšandi réttlętingu į slķkri mismunun į grundvelli almanna hagsmuna. Ķ mįli MDE Schiwzgebel gegn Sviss var 47 įra konu neitaš um aš ęttleiša barn į žeim grundvelli aš hśn vęri of gömul. MDE taldi žetta réttlętanlegt į grundvelli hagsmuna barnsins įsamt žvķ aš horft var til kostnašar af slķkri ęttleišingu.[20]

Lög ESB taka sérstaklega į mismunun į grundvelli aldurs ķ atvinnumįlatilskipuninni sem gildir um vinnumarkašinn. Ķ mįli Kücükdeveci gegn Swedex GmbH & Co. KG[21] sagši Evrópudómstóllinn aš bann viš mismunun į grundvelli aldurs vęri meginregla laga. Slķk meginregla eigi viš ķ samskiptum einstaklinga žrįtt fyrir aš ekki sé bśiš aš innleiša hana ķ landslög fyrir lok ašlögunartķmans, svo lengi sem aš mismununin eigi sér staš į vettvangi atvinnumįlatilskipunarinnar. Žessi įkvöršun stašfesti fyrri įkvöršunar ED sem sagši aš dómstólar ęttu ekki aš styšjast viš landslög sem aš vęru ķ andstöšu viš meginregluna um bann viš mismunun jafnvel žó aš ašlögunartķmi sé ekki lišinn.[22]  ED sneri hins vegar žessari nišurstöšu ķ Bartsch gegn Bosch und Siemens[23] og sagši ekki heimilt aš beita tilskipuninni įšur en ašlögunartķmanum vęri lokiš og žvķ ekki hęgt aš beita meginreglunni um bann viš mismunun vegna aldurs žar sem aš hśn vęri upprunninn ķ tilskipuninni.

Samkvęmt Evrópudómstólnum er žaš ekki er réttlętanleg mismunun aš śtiloka alla starfsreynslu sem fengist hefur fyrir 18 įra aldur žegar umsękjendur um starf/nįm eru metnir.[24] Einnig taldi ED žaš mismunun aš setja hįmarks starfsaldur į samningsbundna tannlękna en sama įtti ekki viš um tannlękna sem aš störfušu sjįlfstętt, mismununin taldist heldur ekki réttlętanleg žar sem aš eina markmiš meš slķkum hįmarksaldri vęri aš vernda sjśklinga fyrir minnkandi starfsgetu lęknanna.[25] Ennfremur segir ED aš tilskipunin śtiloki aš ķ löggjöf ašildarrķkjanna sé heimild fyrir žvķ aš ekki eigi aš lķta til starfstķma einstaklinga fram aš 25 įra aldri žegar kemur aš gagnkvęmum uppsagnartķma.[26]

ED telur žó aš lįgmarksaldur og krafa um gott lķkamlegt atgervi geti veriš réttlętanlegt fyrir starf hjį slökkviliši, Wolf gegn Stadt.[27] Aldursmörk geta žvķ veriš réttlętanlegt žegar žau eru talin višeigandi og naušsynleg. Ennfremur heimilda tilskipunin aš ašildarrķki setji lög um starfslokaaldur og aš fólk hętti aš vinna žegar žaš hefur nįš žeim aldri svo fremi aš slķk löggjöf stefni aš lögmętu markmiši og séu hęfileg og naušsynleg.[28] Ķ mįli Susanne Bulicke setti stjórnsżsluregla tveggja mįnaša frest fyrir einstakling sem taldi sig hafa oršiš fyrir mismunun aš leggja fram kęru į hendur geranda. Skv. ED śtilokar tilskipunin ekki slķkan frest svo fremi aš hann sé ķ samręmi viš fresti ķ annarskonar mįlum og hefti ekki óhęfilega einstakling ķ aš leita réttar sķns.[29]

b.      Kyn

Jafnrétti kynjanna er grundvallar meginregla ķ ESB sbr. 2. gr. sįttmįla ESB. MDE hefur sagt aš; „framför ķ jafnrétti kynjanna er mikilvęgt takmark hjį ašildarrķkjum Evrópurįšsins ķ dag“. „Žetta žżšir aš mismunun į grundvelli kyns veršur ašeins réttlętt į grundvelli afar „veigamikilla įstęšna“ sem samrżmast MSE“.[30] Af žessu mį telja aš hvorki skv. MSE eša löggjöf ESB er ķ lagi aš mismuna į grundvelli kyns.

      

        i.      Mismunandi mešferš karla og kvenna

MDE komst aš žeirri nišurstöšu aš žaš vęri ekki heimilt aš hafa strangari innflytjendareglur um eiginkonur en eiginmenn į žeim grundvelli aš konur séu ólķklegri til aš leita sér aš atvinnu en karlar. Naušsyn žess aš vernda vinnumarkašinn gęti talist lögmętt markmiš en tölfręšin į bak viš slķka mismunun var ekki nęgileg og ekki lķkleg til aš teljast „veigamikil įstęša“ til aš réttlęta hana ķ žessu tilviki.[31] Ķ Schuler-Zraggen gegn Sviss komst MDE aš žeirri nišurstöšu aš óheimilt hefši veriš aš neita konu um örorkulķfeyri vegna žess aš hśn hefši eignast barn og vęri žvķ ólķklegri til aš leita sér aš vinnu.[32] Reglur sem aš skylda konur til aš bera eftirnafn manns sķns er mismunun žar sem aš ekki gildir žaš sama um menn, hvort sem aš konan getur haldiš sķnu nafni einnig.[33]

Menn geta einnig žurft aš sęta mismunandi mešferš. Ķ mįli Van Raalte gegn Hollandi komst MDE aš žeirri nišurstöšu aš žaš vęri mismunun aš skylda barnlausa menn eldri en 45 til aš greiša framlag žar sem aš slķk skylda gilti ekki um konur. Hinsvegar viršist MDE ekki vera eins strangur žegar kemur aš mismunandi mešferš karla į hinum opinbera vettvangi. Ķ mįli Rasmussen gegn Danmörku, nefnt hér ofar, sagši dómstóllinn aš ašildarrķkin hefšu rśmt svigrśm og gętu žvķ įkvešiš aš mismunandi frestir giltu um höfšun fašernismįls. MDE komst aš svipašri nišurstöšu ķ mįli Petrovic gegn Austurrķki[34] žarf sem aš öfugt viš męšur įttu fešur ekki rétt į greišslum ķ fęšingarorlofi. Dómstóllinn įkvaršaši sjįlfur žessa nišurstöšu sem sżnir best aš į žessum tķma sķšari hluta įttunda įratugs sķšustu aldar var ekki sameiginlegur flötur um žessi mįl hjį ašildarrķkjunum. Ķ ljósi žess aš jafnrétti kynjanna er oršiš eitt af meginmarkmišum Evrópurįšsins žį er lķklegt aš MDE myndi komast aš annarri nišurstöšu ķ dag.

MDE gefur ašildarrķkjunum nokkuš mikiš svigrśm varšandi almannatryggingar og efnahagsmįlum. Ķ mįli Stec og ašrir gegn Bretlandi[35] var réttlęting į fimm įra mun į į eftirlaunaaldir karla og kvenna dregin ķ efa. MDE sagši aš žrįtt fyrir aš ašeins „veigamiklar įstęšur“ geti réttlętt slķka mismunun žį hefšu ašildarrķkin mikiš svigrśn žegar kemur aš efnahags- og félagslegri stefnu. Žvķ vęri žessi rįšstöfun heimil žar sem aš henni vęri ętlaš aš bęta konum upp launamismun fyrri įra og aš stjórnvöld hefšu hafiš ašgeršir til aš draga śr slķkum launamun karla og kvenna.

Evrópudómstóllinn er einnig lķklegri til aš gefa ašildarrķkjum meira svigrśm žegar kemur aš almannatryggingum og efnahagsmįlum žrįtt fyrir aš ašildarrķkin geti aldrei śtilokaš einn hóp ašeins af fjįrhagslegum įstęšum. Fręšilega er mismunun ķ lagi ef žaš er eina leišin til aš koma ķ veg fyrir aš almannatryggingakerfiš hrynji, en ED hefur t.d. lagt blessun sķna yfir aš takmörkuš og skammtķma atvinna sé śtilokuš frį almannatryggingakerfinu žrįtt fyrir aš žaš komi frekar nišur į konum en körlum žar sem aš konur eru lķklegri til aš vera ķ ótryggri vinnu.[36] Ķ mįli Brouwer gegn Staatssecretaris can Economische Zaken[37]bannar ED réttlętingu į mismunun karla og kvenna žegar kemur aš śtreikningi ellilķfeyris. Brouwer var Belgi sem aš vann ķ Hollandi frį įrinu 1960 til 1998. Eftir aš hśn hętti aš vinna įtti hśn rétt į lķfeyri frį Belgķu žangaš til hśn varš 65 įra en eftir žaš féll hśn inni ķ Hollenska almannatryggingakerfiš. Lķfeyrinn hennar frį Belgķu var reiknašur śt frį mešallaunum įkvešnum af rķkinu fyrir hvert įr. Fram til įrsins 1995 höfšu žó mešal laun kvenna veriš lęgri en mešallaun karla. Bouwer taldi aš sér hefši veriš mismunaš į grundvelli kyns. ED taldi slķka mismunun ekki réttlętanlega žrįtt fyrir aš stjórnvöld hefšu sķšar breytt framkvęmd sinni ķ žessum mįlum. Meš žvķ aš įkvarša mishį laun fyrir sömu vinnu eša vinnu sem hęgt var aš jafna saman braut Belgķa gegn meginreglunni um jafna mešfer ķ almannatryggingakerfinu skv. tilskipun 7/79/EB frį įrinu 1974.

Defrenne gegn Société anonyme belge [...][38] var tķmamóta mįl ED um mismunun į grundvelli kyns. Ķ žvķ mįli sagši ED „dómstólar ašildarrķkjanna geta byggt į meginreglu 119. gr. um aš konur og karlar eigi aš fį sömu laun fyrir sömu vinnu“. Defrenne var flugfreyja, ķ rįšningarsamningi hennar sagši aš konur ķ hennar starfi žyrftu aš hętta aš vinna eftir 40 įra aldur. ED taldi žetta vera mismunun žar sem aš žaš sama gilti ekki um karlmenn. ED hefur ekki tališ mismunun réttlętanlega į grundvelli fjįrhagslegrar byršar eša stjórnunarlegs žrżstings vinnuveitenda. Ķ mįli Hill og Stapleton gegn The Revenue Commissioners and Department of Finance[39] taldi ED aš strangari skilyrši fyrir fólk ķ hlutastarfi til aš vaxa/žróast ķ starfi mišaš viš žį sem voru ķ fullu starfi vęri mismunun į grundvelli kyns vegna žess aš fleiri konur en karla voru ķ hlutastarfi.

Ķ mįli Kreil gegn Žżskalandi[40] sótti kona um sjįlfbošališastöšu sem rafeindaverkfręšingur ķ višhaldi rafeindakerfa vopna. Žżsk lög bönnušu hins vegar rįšningu kvenna ķ stöšur ķ hernum sem aš lutu aš vopnum og takmarkaši žannig ašgang žeirra aš hjśkrunar og tónlistar žjónustu. ED sagši aš slķk śtilokun, sem gilti um nįnast allar stöšur innan hersins ķ sambandslżšveldinu, gęti ekki talist sem takmörkunar rįšstöfun sem réttlętt vęri af sérstöku ešli starfsins sem um ręšir eša af žvķ samhengi sem viškomandi starfsemi fer fram. Žaš er ekki hęgt aš śtiloka konur frį öllum stöšum innan hersins į žeim grundvelli aš žęr žurfi meiri vernd en karlar. Žaš er hins vegar ķ lagi aš śtiloka žęr frį įkvešnum stöšum ef aš slķk rįšstöfun er lögmęt og varšar almannaöryggi og er innan marka. T.d. ķ mįli Sirdar gegn hernefndinni og Varnarmįlarįšuneytinu[41] sagši ED aš śtilokun kvenna frį įkvešnum bardagasveitum innan konunglega hersins vęri réttlętanleg til aš tryggja skilvirkni bardaga.

 

          ii.      Transgender og mismunun

Bęši lög ESB og MSE veita vernd gegn mismunun į grundvelli kynvitundar. Slķk vernd hefur žróast ķ dóma­framkvęmd ED og MDE.

Fręgasta mįl MDE ķ žessum mįlum er Goodwin gegn Bretlandi.[42] Kęrandi sem var gift konu og įtti tvö börn hafši fariš ķ karl ķ konu kynleišréttingarašgerš. Hśn skildi viš eiginkonu sķna og var ķ sambśš meš manni. Hśn kvartaši yfir žvķ aš henni hefši veriš neitaš um lagalega višurkenningu į nżju kyni sķnu. Mešal annars hafši henni veriš neitaš um greišslu ellilķfeyris frį 60 įra aldri eins og įtti viš um konur, karlar įttu rétt į greišslu ellilķfeyris frį 65 įra aldri. Einnig hafši henni veriš neitaš um aš ganga ķ hjónaband aš nżju. MDE komst aš žeirri nišurstöšu aš brotiš hefši veriš į rétti kęranda til einkalķfs og fjölskyldu sbr. įkvęši 8. gr. MSE įsamt réttinum skv. 12. gr. MSE um aš kona og mašur ęttu rétt į žvķ aš ganga ķ hjónaband og stofna fjölskyldu. Meš žvķ aš neita lagalegri višurkenningu į nżju kyni žį takmarkar žaš rétt transgender einstaklinga til aš giftast einstaklingi af sama kyni og žeir voru fyrir leišréttingar ašgeršina og kemur ķ raun ķ veg fyrir žaš aš žeir geti nokkurn tķmann gengiš ķ hjónaband. MDE taldi ekki įstęšu aš skoša žaš hvort aš brotiš hefši veriš į įkvęši 14. gr. MSE žar sem aš hér vęri klįrlega um aš ręša mismunun gegn transgender einstaklingum og rétti žeirra til aš ganga ķ hjónaband. Ķ mįli Van Kück gegn Žżskalandi[43] var kęranda neitaš um endurgreišsla kostnašar vegna kynleišréttingarašgeršar į žeim grundvelli aš slķk ašgerš vęri ekki naušsynleg. Įfrżjunardómstóll Žżskaland dęmdi ķ vil tryggingafyrirtękisins. En MDE sagši aš meš hlišsjón af alvarleika slķkrar ašgeršar og žvķ aš ekki vęri hęgt aš taka slķka ašgerš til baka/leišrétta hana vęri sś įkvöršun aš endurgreiša ekki slķkan kostnaš brot į rétti einstaklings til einkalķfs.

Ķ P.V. gegn Spįni[44] missti frįskilinn fašir forsjį yfir barni sķnu žegar hann įkvaš aš gangast undir kynleišréttingarašgerš. MDE sagši slķka įkvöršun ekki mismunun žar sem aš hśn var ekki tekin į žeim grundvelli aš hann hefši skipt um kyn. Skżrsla sérfręšinga hafši sżnt fram į aš faširinn vęri tilfinningalega óstöšugur og ennfremur žyrfti aš gefa barninu tķma til aš ašlagast breyttu kyni föšurins. Žar sem aš įkvöršunin um sviptingu forręšis byggšist ekki į kyni kęranda og taka žurfti tillit til hagsmuna barnsins taldi MDE aš hér vęri ekki um aš ręša mismunun.

ED komst aš svipašri nišurstöšu ķ mįli Richards gegn Secretary of state for Work and Pension[45] žar sem aš um var aš ręša transkonu sem neitaš var um lķfeyri. Henni hafši veriš neitaš um greišslu lķfeyris viš 60 įra aldri į žeim grundvelli aš hśn vęri karlmašur. ED sagši žetta vera mismunun og fara gegn tilskipun 79/7/EB um aš hrinda ķ framkvęmd reglunni um jafnan ašgang kvenna og karla aš félagslegu öryggi.


c.       Kynhneigš

Ekki er sérstaklega minnst į kynhneigš ķ 14. gr. MSE, hinsvegar fellur žaš undir oršin „annarrar stöšu“ ķ įkvęšinu og nżtur žvķ verndar įkvęšisins. Ķ löggjöf ESB er mismunun vegna kynhneigšar bönnuš ķ atvinnumįlatilskipuninni og gildir žvķ į sviši vinnuréttar.

Ķ mįli Salgueiro Da Silva Motta gegn Portśgal[46] hafši samkynhneigšum manni veriš neitaš um forsjį barns sem aš hann įtti meš fyrrverandi konu sinni. Honum var neitaš um forsjįna į žeim grundvelli aš barniš ętti aš lifa ķ hinu dęmigerša Portśgalska fjölskyldumynstri og žaš fyrirkomulag hans aš bśa meš öšrum manni féll ekki inn ķ žį mynd. Įfrżjunardómstóllinn skošaši žaš m.a. sérstaklega aš žaš vęri öruggt aš mašurinn hefši skiliš viš konuna sķna til aš fara og lifa meš öšrum karlmanni sem getur ekki talist venjubundiš. MDE sagši aš žessi mešferš vęri brot į frišhelgi einkalķfs kęranda en einnig mismunun skv. 14. gr.MSE. Auk žess sagši MDE aš mįl er lśta aš kynhneigš einstaklings žurfi įvallt aš skoša ķtarlega og aš mismunun į grundvelli hennar sé ašeins réttlętanleg af „veigamiklum įstęšum.“

Ķ mįli S.L. gegn Austurrķki[47] taldi mašur sig vera fórnarlamb mismununar vegna žess aš austurrķsk lög lögšu refsingu viš kynferšissambandi drengja į aldrinum 14 -18 og fulloršinna en ekkert slķkt gilti um lesbķur eša gagnkynhneigša. MDE taldi žetta vera mismunun į grundvelli kynhneigšar og bryti gegn įkvęšum 14. gr. og 8. gr. MSE. Ķ mįli J.M gegn Bretlandi[48] hafši kona sem ekki hafši forręši barna sinna eftir skilnaš og greiša mešlag meš börnunum Eftir aš hśn hóf sambśš meš annarri konu óskaši hśn eftir aš greišslurnar yršu lękkašar. Henni var synjaš um žessa lękkun žar sem aš lagaįkvęšiš sem heimilaši slķkt įtti ašeins viš um gagnkynhneigš pör, hvort sem žau voru gift eša ekki. MDE taldi žvķ aš hér vęri um mismunun aš ręša.

Skilyršiš um „veigamiklar įstęšur“ viršist ekki hafa eins mikiš vęgi žegar um hagsmuni žrišja ašila er aš ręša lķkt og įtti viš ķ Fretté mįlinu.[49] Hagsmunir barna geta veriš réttlęting til aš neita um samžykki fyrir ęttleišingu. Hinsvegar ef aš landslög heimila einhleypum einstaklingum aš ęttleiša barn žį er žaš mismunun aš taka inn ķ matiš sem afgerandi įstęšu kynhneigš einstaklingsins.[50] Ķ mįli Gas og Dubois gegn Frakklandi[51] vildi kona ęttleiša barn sambżliskonu sinnar. MDE sagši aš synjun į žvķ vęri ekki mismunun žar sem aš staša kvennanna tveggja vęri ekki sambęrileg og giftra hjóna. Sama gilti einnig fyrir gagnkynhneigš pör ķ sambśš og žvķ var hér ekki um aš ręša mismunandi mešferš.

Hvaš snertir vinnumarkašinn žį sagši MDE aš ekki vęri heimilt aš śtiloka umsękjendur um stöšur ķ hernum einungis vegna žess aš žeir vęru samkynhneigšir. Slķkt vęri brot į rétti žeirra til einkalķfs.[52]

MDE hefur einnig fengist viš mįl er snerta funda og félagafrelsiš sem verndaš er skv. 11. gr. MSE. Endurtekin synjun į rétti barįttumann fyrir rétti samkynhneigšra til aš skipuleggja glešigöngur (e. gay-pride) er ekki réttlętanlegt ķ lżšręšisžjóšfélagi og er hrein og klįr mismunun.[53]

Žrįtt fyrir aš MDE hafi ekki sagt aš bann viš mismunun į grundvelli kynhneigšar skyldi ašildarrķkin til aš leyfa hjónabönd samkynhneigšar žį višurkennir hann aš sambśš tveggja einstaklinga af sama kyni falli undir vernd 8. gr. MSE, sem verndar rétt til einkalķfs og fjölskyldulķfs.[54]

 

Žaš eru ekki mörg dómafordęmi frį Evrópudómstólnum varšandi mismunun į grundvelli kynhneigšar. Hinsvegar hefur hann veriš mjög gagnrżnin ķ nżlegum mįlum er lśta aš lķfeyri.

Ķ mįli Maruko gegn Versorgungsanstalt der deutschen Bühnen[55] var manni neitaš um greišslu makalķfeyris eftir aš sambżlismašur hans lést. Žżsk lög leggja sambżlismaka og hjśskaparmaka aš jöfnu hvaš varšar makalķfeyri žvķ taldi ED aš hér vęri um mismunun aš ręša žar sem aš hann krefst ašeins aš um sambęrilega stöšu sé aš ręša en ekki eins. ķ mįli Römer gegn Freie und Hansestadt Hamburg[56] krafšist mašur, sem var ķ sambandi og sambśš meš öšrum manni, žess aš fyrrum vinnuveitandi hans endurreiknaši grundvöll ellilķfeyrisgreišslna hans. Ķ Hamborg voru lög sem aš heimilušu aš viš śtreikning ellilķfeyris giftra einstaklinga vęru notašar rżmri reglur. Vinnuveitandinn neitaši aš gera slķkt og benti į aš įkvęšiš ętti ašeins viš um gift pör en ekki pör ķ sambśš. Hins vegar var ekki heimild fyrir samkynhneigš pör aš giftast og žau hafa žvķ ašeins möguleika į stašfestri sambśš. ED sagši aš slķk mismunandi mešferš vęri mismunun sérstaklega ķ ljósi žess aš stašfest sambśš einstaklinga af sama kyni hefši smįtt og smįtt veriš jafnaš viš stöšu giftra hjóna og žvķ vęri ekki neinn lagalegur munur į žessu tvennu.

d.      Fötlun

Ekki er minnst į fötlun ķ 14. gr. MSE en lķkt og meš kynhneigš er lagt bann viš mismunun vegna fötlunar skv. įkvęšinu vegna žess aš upptalning žess į mismununarįstęšum er ekki tęmandi. Mismunun į grundvelli fötlunar er bönnuš skv. löggjöf ESB į vinnumarkaši. ED hefur sett fram skilgreiningu į fötlun sem aš ekki felur ķ sér neina sjśkdóma heldur ašeins lķkamlega eša andlega skeršingu sem er lķkleg til aš standa ķ lengri tķma.[57]

Ķ mįli Price gegn Bretlandi[58] komst MDE aš žeirri nišurstöšu aš ekki hefši veriš um mismunun aš ręša en hins vegar hefši Price sętt vanviršandi mešferš. Hśn hafši veriš dęmd ķ sjö daga fangelsisvist en ekki höfšu veriš geršar neinar rįšstafanir til aš koma til móts viš žarfir hennar. Žar sem aš ekki hafši veriš śtvegašur sérstakan umbśnašar fyrir hana til aš geta sofiš vegna lķkamlegrar fötlunar sinnar žjįšist hśn af ofkólnun og sįrsauka ķ vistinni.

Ķ Coleman gegn Attridge Law og Steve Law[59] komst ED aš žvķ aš Coleman hefši sętt mismunun į vinnustaš sķnum eftir aš hśn sneri aftur til vinnu eftir fęšingarorlof. Hśn fékk t.d. ekki aš snśa aftur ķ fyrra starf sitt lķkt og samstarfsfólk hennar. Henni var einnig neitaš um sveigjanlegan vinnutķma žrįtt fyrir aš kvenkyns samstarfmenn hennar įttu rétt į aš ašlaga vinnutķmann sinn aš fjölskyldulķfinu. Hśn sagšist einnig hafa žurft aš žola nišrandi ummęli um hana og son hennar sem var fatlašur. ED sagši hana hafa sętt beinni mismunun vegna fötlunar sonar hennar. ED sagši ennfremur aš sś tślkun aš takmarka tilskipun 2000/78 ašeins viš einstaklinga sem sjįlfir eru fatlašir myndi svipta tilskipunina vęgi og draga śr verndinni sem aš hśn tryggir.

e.      Trś eša sannfęring.

Į mešan löggjöf ESB verndar ašeins gegn mismunun į grundvelli trśar į vettvangi vinnumarkašarins žį er vernd MSE mun vķštękari. Įkvęši 9. gr. tryggir trśfrelsi og MDE getur einnig stušst viš įkvęši 8. gr. og 14. gr. MSE.

Ķ mįli Hoffman gegn Austurrķki[60] hafši kęranda, sem er vottur Jehóva, veriš neitaš um forręši barna sinna. Hęstiréttur Austurrķkis veitti föšurnum forręši į žeim forsendum aš hagsmunir barnanna krefšust žess, žar sem aš einstaklingar ķ žessari trś lenda oft śti į jašri samfélagsins og neitun žeirra į aš žiggja blóšgjöf getur sett börnin ķ lķfshęttu. MDE sagši žessa stašhęfingu brjóta gegn 14. gr. MSE įsamt 8. gr.. MDE sagši jafnframt aš žrįtt fyrir aš hęstirétturinn stefndi aš lögmętu markmiši (vernda hagsmuni barnanna) vęri leišin žangaš ekki hęfileg og réttlįt žar sem aš vęri žaš ekki įsęttanlegt aš taka slķka įkvöršun einungis į grundvelli mismunandi trśarbragša. Af žessum dómi mį įlykta aš MDE heimili ekki mismunun į grundvelli trśarbragša, hvergi ķ dómnum var minnst į svigrśm ašildarrķkja eša „veigamiklar įstęšur“. Ķ mįli Canea Catholic Church gegn Grikklandi[61] var kirkjunni neitaš um aš fara meš mįl fyrir dómstóla žar sem aš žjóškirkjurnar samžykktu kirkjuna ekki sem lögpersónu, žrįtt fyrir aš litiš vęri į Rétttrśnašarkirkjuna og samfélag gyšinga sem lögpersónur. MDE sagši žetta vera brot į įkvęši 6. gr. MSE um ašgang aš dómstólum og 14. gr. sem mismunun į grundvelli trśar. Ķ Thlimmenos mįlinu, neitaši vottur Jehóva aš vera ķ herbśningi, žegar herinn įtti aš undirbśa sig fyrir aš halda af staš ķ bardaga, į žeim grundvelli aš trś hans bannaši notkun vopna. Hann var dęmdur ķ fjögurra įra fangelsi fyrir aš óhlżšnast fyrirmęlum en sleppt į skilorši eftir tvö įr. Sķšar sótti hann um stöšu endurskošanda žar sem aš hann var annar hęfasti af um 60 umsękjendum. Yfirvöld neitušu hins vegar aš rįša hann vegna žess aš hann hafši hlotiš žennan dóm. MDE sagši žessa mešferš brjóta gegn įkvęši 9. gr. MSE, trśfrelsi, įsamt 14. gr. žar sem aš ólķkt öšrum dómum fyrir alvarlega glępi, žį sżndi dómur į grundvelli žess aš neita aš vera ķ herbśningi sķnum vegna trśar eša sannfęringar ekki fram į óheišarleika eša sišferšilega įgalla (e. moral turpitude) sem lķklegir vęru til aš grafa undan getur kęranda til aš sinna starfi sķnu. Ennfremur hafši kęrandi žegar tekiš śt sķna refsingu og žaš vęri žvķ óréttlįtt og ekki viš hęfi aš refsa honum meš žvķ aš neita honum um starfiš vegna žessa.[62] Ķ mįli Grzelak gegn Póllandi[63] höfšu foreldrar, sem voru efahyggju fólk, neitaš syni sķnum um aš sękja trśarbragšakennslu. Žau kvörtušu yfir žvķ aš skólinn biši ekki upp į kennslu ķ sišfręši ķ stašinn. Hann fékk enga merkingu alla sķna skólagöngu fyrir fagiš trśarbrögš/sišferši. MDE sagši žessa vöntun leiša til įstęšulausra fordóma sem aš jafna mętti til mismununar įsamt broti į rétti hans til žess aš sżna ekki trś sķna.

MDE er ekki alltaf svo gagnrżnin sérstaklega ekki žegar mįl lķtur aš sambandi trśar og rķkisins. Ķ mįli Heilögu Klaustranna gegn Grikklandi[64] komst MDE aš žeirri nišurstöšu aš ekki hefši veriš brotiš gegn įkvęšum 14. gr. MSE né į trśfrelsi eša félagafrelsinu. Grķsk stjórnvöld höfšu samžykkt lög žar sem aš allar eignir Heilögu Klaustranna sem voru ķ eigu Grķsku kirkjunnar voru fluttar til rķkisins, lögin höfšu ekki įhrif į neinar ašrar kirkjur. MDE sagši žessa rįšstöfun ķ lagi vegna nįins sambands Grķsku kirkjunnar og rķkisins. Ķ mįli Shalom Ve Tsedek gegn Frakklandi[65] hafši samfélagi gyšinga ekki veriš veitt heimild til žess aš sinna slįtrun meš helgiathöfn į žeim grundvelli aš félagši vęri ekki fulltrśi gyšingasamfélagsins og žaš var möguleiki fyrir žį aš fį kjöt sem vęri slįtraš eftir trśarlegum kröfum žeirra innflutt frį Belgķu. MDE taldi ofangreinda mešferš lögmęta til aš vernda almannaheilsu og –reglu, mešferšin var takmörkuš og kom ekki ķ veg fyrir aš kęrandi gęti įfram rękt trś sķna.

Löggjöf ESB verndar einungis trśfrelsi į vinnumarkaši, lķkt og įšur segir. Atvinnumįlatilskipunin veitir undanžįgur frį banni viš mismunun žegar žaš telst ešlilegt vegna ešlis starfseminnar eša žvķ samhengi sem hśn fer fram ķ, žegar trś eša sannfęring einstaklings er raunverulegur, lögmętur og réttlętanlegur grundvöllur rįšningar. Žvķ er trśfélögum heimilt aš setja įkvešin skilyrši fyrir starfsmenn sķna, lķkt og neita aš rįša kvenkyns presta ef žaš fer gegn trś žeirra.


f.        Kynžįttur eša žjóšernisuppruni

Kynžįttur og žjóšernisuppruni eru žęr mismununarįstęšur sem aš njóta hvaš vķštękastar verndar ķ löggjöf ESB. Verndin nęr yfir vinnumarkašinn, ašgang aš almannatryggingakerfinu og aš ašgengi aš vörum og žjónustu. MDE segir ofbeldi vegna kynžįtta er lķtilsviršing fyrir mannlegri reisn og kallar į sérstaka įrvekni stjórnvalda og sterkra višbragša.[66]

Žrįtt fyrir aš MDE krefjist ekki sérstaklega aš „veigamiklar įstęšur“ séu til stašar til žess aš réttlęta mismunun vegna kynžįttar hefur hann sagt aš sérstaka įherslu skuli leggja į mismunun į žeim grundvelli.[67] Žvķ hefur dómstóllinn fjallaš um mörg mįl žar sem um er aš ręša slķka mismunun. Mį sem dęmi nefna mįl Timichev gegn Rśsslandi (sjį ofar) žar sem aš kęranda hafši veriš neitaš aš koma inn į svęši Kabardino-Balkaria į žeim grundvelli aš hann vęri af tsjetsjenskum uppruna. MDE sagši aš žetta vęri mismunun og bryti į rétti hans til žess aš feršast skv. 2. gr. višauka 4. Ennfremur hefur MDE komiš auga į żmis konar mismunun įn žess aš minnast į 14. gr. MSE. Ķ mįli 35 Austur Afrķku Asķubśa gegn Bretlandi[68] sagši Mannréttindanefnd Evrópu (MNE) aš kynžįttamismunun gęti jafnast į viš lķtilsviršandi mešferš sbr. 3. gr. MSE. Kęrendur, sem voru af Asķskum uppruna, var bannaš aš koma til og dvelja ķ Bretlandi žrįtt fyrir aš žeir vęru Breskir rķkisborgarar. Žeir voru ķbśar fyrrverandi breskra nżlendna (Tansanķu, Śganda og Kenża) og žar sem aš žeir höfšu žurft aš žola aukna og oft ólöglega erfišleika įkvįšu žeir aš fara til Bretlands til aš bśa. En žrįtt fyrir aš MNE hefši sagt aš žeir hefšu veriš mešhöndlašir sem „annars flokks borgarar“ var ekki žörf į frekari ašgeršum žar sem aš žeim hafši veriš leyft aš koma til Bretlands.

Sumir hafa gagnrżnt aš MDE reyni aš lķta framhjį mįlum žar sem aš kynžįttamismunun er ekki studd nęgjanlega góšum rökum og žar af leišandi viršist MDE krefjast mjög sterkra sönnunar um aš slķka mismunun sem getur veriš erfitt fyrir kęranda. En hins vegar žegar kęrandi nęr aš sżna fram į aš honum hafi raunverulega veriš mismunaš hvķlir sönnunarįbyrgšin um hiš gagnstęša į rķkinu.[69] En svo viršist sem aš MDE telji ekki aš ašildarrķkin geti veriš sek um slķka óįsęttanlega hegšun. T.d. ķ mįli Abdulaziz, Cabales og Balkandali gegn Bretlandi höfšu innflytjendakonur lent ķ erfišleikum viš aš komast inn ķ Bretland en MDE sagši aš žar vęri um aš ręša mismunun į grundvelli kyns en ekki kynžįttar.

g.       Žjóšerni

Mismunun į grundvelli žjóšernis getur veriš nįtengd mismunun į grundvelli kynžįttar og žjóšernisuppruna og getur einnig tengst mismunandi stöšu rķkisborgara og śtlendinga, sérstaklega žeirra sem aš koma frį löndum utan ESB. Žessi mismunandi staša leiša til misjafnra nišurstaša bęši frį MDE og ED. Verndin sem aš MSE veitir į aš vera vķštękari en verndin sem löggjöf ESB veitir. Mismunun į grundvelli žjóšernis er bönnuš skv. tilskipun 2004/38/CE um frjįlsa för fólks, sem aš takmarkast viš borgarar ESB og fjölskyldumešlimi žeirra. MSE veitir vķšari vernd og sś vernd takmarkast ašeins viš įkvęši sįttmįlans. En MDE viršist skilja į milli mismunandi ašstęšna.

Mismunun į grundvelli žjóšernis žarf aš žola nįkvęma skošun og er ašeins réttlętanleg ef aš „veigamiklar įstęšur“ liggja aš baki henni, sbr. mįl Gaygusuz gegn Austurrķki.[70] Kęrandi, sem var tyrkneskur rķkisborgari, hafši veriš aš vinna ķ Austurrķki ķ mörg įr og hafši sótt um atvinnuleysisbętur. Austurrķska rķkiš neitaši honum um žęr af žeirri einu įstęšu aš hann vęri ekki Austurrķskur rķkisborgari. MDE sagši žessa mešferš jafnast į viš mismunun žar sem aš kęrandi hafši greitt sķn gjöld og skatta og meš žvķ lagt fé ķ tryggingasjóšinn og uppfyllti öll önnur lagaskilyrši. Ķ mįli Zeibek gegn Grikklandi[71] sótti grķskur rķkisborgari um lķfeyri sem einkum var ętlašur stórum fjölskyldum. Yfirvöld neitušu honum um styrkinn žar sem aš eitt barna hans var ekki grķskur rķkisborgari, žrįtt fyrir aš kęrandi ętti žann fjölda barna sem var įskilinn skv. lögunum. Ennfremur įkvįšu yfirvöld aš taka rķkisborgarréttinn af allri fjölskyldunni vegna žessa misręmis. MDE sagši aš žaš aš taka af žeim rķkisborgararéttinn vęri ašeins byggt į žvķ aš kęrandi vęri mśslimi og žvķ vęri um mismunun aš ręša. Yfirvöld gįtu ennfremur ekki réttlętt žessar ašgeršir į žeim grundvelli aš žeir vęru aš vernda grķsku žjóšina sem er mismunun į grundvelli žjóšernis. Ķ mįli Koua Poirrez gegn Frakklandi[72] hafši kęranda, rķkisborgara Fķlabeinsstrandarinnar, veriš neitaš um örorkubętur žar sem aš slķkar bętur vęru eingöngu ętlašar frönskum rķkisborgurum. MDE sagši aš um mismunun vęri aš ręša žar sem aš įkvöršunin byggšist eingöngu į žjóšerni į mešan öll önnur lagaskilyrši vęru uppfyllt. Ķ žessu mįli setur MDE strangari kröfur į rķkiš žar sem aš öfugt viš Gaygusuz mįliš įtti kęrandi rétt į bótunum jafnvel žó hann hefši ekki lagt neitt af mörkum til almannatryggingakerfisins.

Rannsóknin viršist ašeins sveigjanlegri žegar mismunandi mešferš tengist reglum um inngöngu og brottför śtlendinga um landamęri rķkja. MSE śtilokar ekki stefnur sem aš setja takmarkanir į inngöngu og brottvķsun śtlendinga aš almennt um athafnir žeirra svo fremi aš nokkur skilyrši séu uppfyllt. T.d. segir ķ višauka 7 aš tryggja žurfi įkvešnar öryggisrįšstafanir varšandi mįlsmešferš ķ tengslum viš brottvķsun, s.s. rétt til aš óska eftir endurskošun į mįli manns ennfremur tryggir löggjöf ESB borgurum sķnum įkvešin réttindi s.s. rétt til įfrżjunar, frjįlsa för fólks og rétt til aš kjósa ķ Evrópskum kosningum. Slķk mismunandi mešferš er ekki bönnuš skv. MDE žar sem aš rķkisborgarar (eša ESB borgarar) eru ekki talin vera ķ svipušum ašstęšum. Ķ mįli Moustaquim gegn Belgķu[73] įtti aš brottvķsa marokkóskum borgara vegna žess aš hann hafši veriš sakfelldur fyrir glęp. En ekki var heimilt aš brottvķsa Belgķskum rķkisborgurum eša ESB borgurum. MDE taldi, eins og hefur komiš fram hér įšur, aš žessi mešferš vęri lögmęt og hęfileg.

Ķ Zhu og Chen gegn gegn Secretary of State for the Home Deparment [74] tókst ED ekki į viš mismunun sem slķka. En žessi dómur sżnir hins vegar aš ED skošar ķtarlega mįl žegar kemur aš žjóšerni. Frś Chen, kķnverskur rķkisborgari, kom til Bretlands žegar hśn var komin 6 mįnuši į leiš. Hśn fór til Noršur-Ķrlands og eignašist barniš žar og flutti svo meš barniš til Bretlands. Skv. ķrskum lögum var barniš ķrskur rķkisborgari og sem ESB borgari ętti žaš aš geta feršast frjįlst um lönd ESB. Hinsvegar žar sem aš barniš var hįš móšur sinni bęši fjįrhagslega og tilfinningalega yrši aš veita móšur žess sama rétt til žess aš žaš gęti notiš žessa réttar sķns. ED sagši aš svo fremi aš barniš hefši fullnęgjandi sjśkdómatryggingu og er ķ umsjį foreldris sem aš er borgari žrišja rķkis sem aš hefur nęgjanleg fjįrrįš til žess aš barniš verši ekki byrši opinbera fjįrmįlakerfis ašildarrķkisins žar sem žaš dvelur, hefur žaš rétt į aš dvelja žar um óįkvešin tķma. Jafnframt er heimilt ķ slķkum kringumstęšum fyrir foreldri žessa barns sem aš er ašal umönnunarašili žess aš dvelja meš barninu ķ ašildarrķkinu. Žannig aš til žess aš svipta barniš ekki rétti sķnum fęr móširin sömu réttindi. ED hefur mjög vķša skilgreiningu į réttinum til fjölskyldusameiningar įn žess aš skoša hvort aš um er aš ręša misnotkun į slķkum rétti (ķ žessu mįli hefur frś Chen ekki mótmęlt įsökunum Bretlands um aš hśn hafi gert žetta til aš komast framhjį reglum Kķna um žaš fólki er ašeins heimilt aš eignast eitt barn). Žjóšerni veršur ótengd įstęša ef aš tengsl viš ESB borgara er fengin og žvķ veršur žjóšerni ekki réttlęting fyrir mismunandi mešfer.

 

3.       Mismununarįstęšur sem aš njóta verndar MSE

Eins og hefur veriš minnst į hér ofar žį er upptalningin ķ 14. gr. MSE ekki tęmandi lķkt og er meš löggjöf ESB er lśta aš banni viš mismunun. Žvķ veitir MDE vķštękari vernd gegn mismunun aš sumu leyti. Hér į eftir verša ašeins nefnd nokkur dęmi.

a.       Óskilgetinn

Aš vera óskilgetinn į viš börn sem fędd eru utan hjónabands og er mismununarįstęša sem réttlętist ašeins aš „veigamiklum įstęšum“ žar sem aš börn hafa enga stjórna į žeim ašstęšum sem aš žau fęšast inn ķ. Mį nefna sem dęmi Mazurek gegn Frakklandi[75], kęrandi mįtti ekki erfa meira en 25 % af eignum móšur sinnar žar sem aš hśn fęddist utan hjónabands. MDE sagši aš žetta vęri mismunun, naušsyn til žess aš varšveita hiš hefšbundna fjölskylduform vęri lögmęt įstęša ķ sjįlfu sér en žessi ašgerš žótti ekki hófleg leiš aš žvķ marki. Ķ mįli Camp og Bourimi gegn Hollandi[76] hafši óskilgetiš barn veriš śtilokaš frį žvķ aš erfa meintan föšur sinn žar sem aš hann hafši fęšst utan hjónabands og fašerniš hafši ekki veriš višurkennt (faširinn dó į mešan į mešgöngu kęranda stóš). MDE sagši aš kęranda hefši veriš mismunaš ekki ašeins samanboriš viš börn fędd ķ hjónabandi heldur einnig börn fędd utan hjónabands žar sem aš faširinn hafši gengist viš barninu.

MDE setur ekki eins ströng skilyrši žegar ógiftir fešur fį ašra mešferš en giftir fešur. Ķ mįli McMichael gegn Bretlandi[77] var deilt į žaš aš ógiftir fešur žurftu aš fara fyrir dómstóla til aš fį višurkennt aš žeir vęru fešur barns en giftir fešur uršu sjįlfkrafa skrįšir fešur barns. MDE sagši aš markmiš meš žessum lögum vęri lögmętt til aš vernda hagsmuni barnanna og męšra žeirra. Vegna žessara rįšstafana geta dómstólar greint į milli góšra/lofsveršra fešra og žeirra įhugalausu. MDE sagši žvķ aš žessi mismunandi mešferš vęri ekki mismunun. Mįlsatvik og ašstęšur geta hins vegar leitt til annarrar nišurstöšu. Ķ mįli Hoffman gegn Žżskalandi[78] greindi löggjöfin į milli fešra barna sem aš höfšu fęšst utan hjónabands og frįskilinna fešra. Fešur óskilgetinna barna įttu ekki sjįlfkrafa rétt į umgengni viš barniš og žżskir dómstólar veittu žeim ašeins ķ undantekningartilvikum umgengnisrétt viš barniš. Öfugt viš fyrra mįliš skošaši MDE ķtarlega framkvęmdina og taldi aš sönnunarbyršin vęri sérstaklega mikil hjį fešrunum og taldi žvķ aš um mismunun vęri aš ręša.

b.      Eignir

Mismunun getur einnig grundvallast vegna eigna. Ķ Chassagnou gegn Frakklandi[79] skyldušu landslög eigendur smęrri jarša til aš leyfa almenningi aš veiša į landareign sinni į mešan stęrri landeigendur voru ekki skyldugir til hins sama. Kęrandi var į móti veišum og neitaši aš fylgja lögunum. MDE sagši aš žessi skylda fęli ķ sér mismunun žar sem aš hśn heimilaši ašeins stęrri landeigendum aš nota jaršir sķnar ķ samręmi viš skošanir žeirra.

c.       Ašild aš félagi

Ķ mįli Danilenkov og ašrir gegn Rśsslandi[80] taldi MDE aš brotiš hefši veriš gegn 14. gr. MSE įsamt 11. gr. žar sem aš Rśssland tryggši ekki skilvirka og skżra réttarlega vernd gegn mismunun į grundvelli ašildar aš stéttarfélagi.

d.      Staša innan hersins

Ķ Engel og ašrir gegn Hollandi[81] eftirlét MDE ašildarrķkjunum mikiš svigrśm varšandi mismunandi mešferš hermanna. Žar sem aš yfirmenn tóku śt agavišurlögin, ströng gęsla, ķ dvalartjöldum sķnum eša herbśšum į mešan yfirmenn įn mannaforrįša og óbreyttir hermenn žurftu aš dśsa ķ lęstum klefum. MDE sagši stigskiptinguna innan hersins fela ķ sér mismunandi mešferšir mišaš viš stöšu innan hersins. Samsvarandi viš mismunandi stöšur er misjöfn įbyrgš og skyldur sem aš réttlętir misjafna mešferš žegar kemur aš agavišurlögum. Slķk mismunun er venjubundin ķ samningsrķkjunum og leyfši skv. alžjóšlegum mannréttindalögum og žvķ telst slķk mešferš lögmęt og hófleg.

 

Til aš draga ofangreinda umfjöllun saman žį skżrir dómaframkvęmd dómstólanna tveggja śtbreišslu mismununar og įhrif hennar. Benda mį sérstaklega į vķštękt svigrśm ašildarrķkjanna til žess aš mismuna. Sérstaklega viršast dómstólar heimila mismunandi mešferš ef aš žrišji ašili į hlut aš mįli, žį sérstaklega barn eša žegar verri mešferš tengist almannatryggingakerfi landsins. Žetta hefur veriš įréttaš ķ nżlegum dómi MDE, ķ mįli Andrle gegn Tékklandi.[82] Kęrandi var mašur sem aš hafši ališ upp börn sķn. Hann kvartaši yfir žvķ aš ašeins var heimild ķ lögum fyrir konur sem höfšu ališ upp börn sķn til aš lękka ellilķfeyrisaldur sinn. MDE sagši ašildarrķkin betur ķ stakk bśin til aš dęma um žaš hvernig ętti aš beita jįkvęšri mismunun til aš bęta stöšu kvenna gagnvart körlum og sagši rķkiš hefši unniš aš žvķ aš jafna ellilķfeyrisaldurinn.

Svo umfangsmikil lög geta hins vegar ekki komiš ķ veg fyrir aš til stašar sé lagaleg óvissa fyrir kęranda. Nišurstöšur dómstólanna byggjast aš verulegu leyti į mįlsįstęšum hverju sinni. Dómstólar geta ennfremur aš žvķ viršist alltaf snśiš viš nišurstöšum sķnum lķkt og fjallaš var um hér ofar ķ umfjöllun um mismunun vegna aldurs og nišurstöšu ED ķ mįli Kücükdeveci.



[2] No 34369/97

[3] No 57325/00

[4] Van der Mussela No 8919/80. Ķ žessu mįli žurftu lögmennirnir aš veita ókeypis žjónustu fyrir frumbyggja.

[5] Nr. 9697/82

[6] Nr. 12313/86

[7] C- 423/04

[8] James og ašrir gegn Bretlandi nr. 8793/79

[9] Nr. 8777/79

[10] Abdulaziz gegn Bretlandi nr.9214/80,  Cabales gegn Bretlandi nr.9473/81 og Balkandali gegn Bretlandi nr. 9474/81

[11] Nr. 12875/87

[12] sjį nmgr. 2

[13] Nr. 45330/99

[14] Mįl MDE Fretté gegn Frakklandi nr. 36515/97, 42 og 43. mgr.

[15] nr. 12313/86

[16] Nr. 25781/94

[17] nr. 318/86

[18] C-207/98

[19] Nr. 24888/94

[20] Nr. 24724/94

[21] C-555/07

[22] Mangold gegn Rüdiger Helm nr. C-144/04

[23] C-427/06

[24] David Hütter gegn Tecnishce Universität Graz nr. C- 88/08

[25] Dominica Petersen gegn Berufungsausschuss für Zhanärste .... nr. C-341/08

[26] Kücükdeveci nr. C- 555/07

[27] C-229/08

[28] Gisela Rosenbladt gegn Ollerking Gebäudereinigungsges. mbH nr. C-45/09

[29] Susanne Bulicke gegn Deutsche Büro Service GmbH C-246/09

[30] Abdluaziz, Cabales og Balkandi gegn Bretlandi

[31] Ibid

[32] Nr. 14518/89

[33] Ünal Tekeli gegn Tyrklandi nr. 29865/96

[34] Nr. 20458/92

[35] Nr. 65731/01

[36] Megner og Scheffel gegn Innungskrankenkasse Vorderpfalz. Nr. C-444/93

[37] C-355/11

[38] C-149/77

[39] C-243/95

[40] C-285/98

[41] C-273/97

[42] Nr. 28975/95

[43] Nr. 35968/97

[44] Nr. 35159/09

[45] C-423/04

[46] Nr. 33290/96

[47] Nr. 45330/99

[48] Nr. 37060/06

[49] Nr. 36515/97

[50] E. B. gegn Frakklandi nr. 43546/02

[51] Nr. 25951/07

[52] Lustig-Prean og Beckett gegn Royaume-Uni nr. 31417/96 og 32377/96

[53] Alekseyev gegn Rśsslandi nr. 4916/07, 25924/08 og 14599/09

[54] Schalk og Kopf gegn Austurrķki nr. 30141/04

[55] C-267/06

[56] C-147/08

[57] Chacon Navas gegn Eurest Colectividades SA nr. C-13/05

[58] Nr. 33394/96

[59] C-303/06

[60] Nr. 12875/87

[61] Nr. 25528/94

[62] Thlimmenos gegn Grikklandi nr. 34369/97 - 47. mgr.

[63] Nr. 7710/02

[64] Nr. 13092/87 og 13984/88

[65] Nr. 27417/95

[66] Nachova og ašrir gegn Bślgarķu nr. 43577/98 og 43579/98

[67] Kżpur gegn Tyrklandi (ofar)

[68] Nr. 4626/70

[69] Timichev gegn Rśsslandi nr. 55762/00 og 55974/00

[70] Gaygusuz gegn Austurrķki, nr. 17371/90

[71] Nr. 46368/06

[72] Nr. 40892/98

[73] Nr. 12313/86

[74] C-200/02

[75] Nr. 34406/97

[76] Nr. 28369/95

[77] Nr. 16424/90

[78] Nr. 34045/96

[79] Nr. 25088/94

[80] Nr. 67336/01

[81] Nr. 5100/71

[82] Nr. 6268/08

Mannréttindaskrifstofa Ķslands

Mannréttindaskrifstofa Ķslands var stofnuš ķ Almannagjį į Žingvöllum hinn 17. jśnķ 1994, į fimmtķu įra afmęli ķslenska lżšveldisins. Skrifstofan er óhįš stofnun sem vinnur aš framgangi mannréttinda meš žvķ aš stušla aš rannsóknum og fręšslu og efla umręšu um mannréttindi į Ķslandi. 

Valmynd

Skrįšu žig į póstlista MRSĶ

Skrįšu žig og fįšu fréttir, upplżsingar um nż verkefni og fleira frį okkur.

Mannréttindaskrifstofa Ķslands

Tśngata 14 | 101 Reykjavķk | Sķmi 552 2720 | info[hjį]humanrights.is

Skrifstofan er opin frį 9-12 og 13-16